Garsusis tyrinėtojas Kristupas Kolumbas greičiausiai buvo ispanas ir žydas, rodo naujas ispanų mokslininkų atliktas genetinis tyrimas, kurio tikslas buvo atskleisti šimtmečių senumo paslaptį.
Mokslininkai mano, kad tyrinėtojas, kurio ekspedicija per Atlantą 1492 m. pakeitė pasaulio istorijos eigą, greičiausiai gimė Vakarų Europoje, galbūt Valensijos mieste.
Jie mano, kad jis nuslėpė savo žydišką tapatybę arba atsivertė į katalikybę, kad išvengtų religinio persekiojimo.
DNR tyrimas prieštarauja tradicinei teorijai, kuria abejojo daugelis istorikų, kad tyrinėtojas buvo italas iš Genujos.
Kolumbas vadovavo Ispanijos katalikų monarchų remiamai ekspedicijai, kuri siekė sukurti naują maršrutą į Aziją, tačiau vietoj to jis pasiekė Karibų jūrą.
Jo atvykimas ten buvo europietiškų ryšių su Amerika pradžia, o tai paskatino užkariavimus ir įsikūrimą bei daugelio milijonų čiabuvių mirtį nuo ligų ir karo.
Šalys daugelį metų ginčijosi dėl tyrinėtojo kilmės, daugelis teigia, kad jis yra vienas iš jų.
Apskaičiuota, kad buvo pateiktos 25 prieštaringos teorijos apie jo gimtinę, įskaitant Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Graikiją, Portugaliją, Vengriją ir Skandinaviją.
Šios naujos išvados pagrįstos daugiau nei du dešimtmečius trukusiais tyrimais.
Tyrimas prasidėjo 2003 m., kai Granados universiteto teismo medicinos profesorius José Antonio Lorente ir istorikas Marcial Castro iš Sevilijos katedros iškasė, kaip manoma, Kolumbo palaikus.
Kolumbas mirė Ispanijos mieste Vallodalidas 1506 m., bet norėjo būti palaidotas Karibų saloje Hispaniola. Jo palaikai buvo nugabenti ten 1542 m., bet po šimtmečių buvo perkelti į Kubą, kol galiausiai buvo palaidoti Sevilijoje.
Tyrėjai taip pat paėmė DNR mėginius iš kapo ir iš Kolumbo sūnaus Hernando bei brolio Diego kaulų.
Nuo tada mokslininkai palygino šią genetinę informaciją su istorinių asmenybių ir tyrinėtojo giminaičių informacija, kad galėtų išspręsti paslaptį.
Anksčiau buvo plačiai priimta teorija, kad Kolumbas gimė Genujoje 1451 m., vilnos audėjų šeimoje.
Tačiau dabar jie mano, kad jis gyveno Ispanijoje – greičiausiai Valensijoje – ir buvo žydas. Jie mano, kad jis slėpė savo kilmę, kad išvengtų persekiojimo.
Ispanijoje gyveno apie 300 000 praktikuojančių žydų, kol jiems kartu su musulmonais buvo įsakyta arba atsiversti į katalikybę, arba palikti šalį 1492 m., tais metais, kai Kolumbas išsilaipino Amerikoje.
Skelbdama tyrimo rezultatus televizijos dokumentiniame filme „Columbus DNA: His True Origin“, profesorius Lorente teigė, kad jie „beveik visiškai patikimi“.
Laida, kuri šeštadienio vakarą buvo parodyta per Ispanijos nacionalinį transliuotoją RTVE, sutapo su Ispanijos nacionaline diena.
Šią dieną švenčiamas tyrinėtojo atvykimas į Ameriką.