Japonijos politika po pirmalaikių rinkimų patiria retą perversmo dozę

Japonijos rinkimai paprastai yra pastovūs ir nuobodūs reikalai, tačiau šie pirmalaikiai rinkimai nebuvo nė vienas.

Dramatiškas balsavimas po a politinio finansavimo korupcijos skandalas pernai paaiškėjo, kad valdančiosios Liberalų demokratų partijos (LDP) aukšto rango įstatymų leidėjai ir ministrų kabineto nariai suteršė jos įvaizdį ir supykdė visuomenę.

Tai buvo tobula audra – skandalas, kurio metu dešimtys LDP įstatymų leidėjų tyrė milijonus dolerių pajamų iš politinių lėšų rinkimo, o namų ūkiai kovojo su infliacija, aukštomis kainomis, stagnuojančiais atlyginimais ir vangia ekonomika.

Galiausiai įniršęs ir pavargęs rinkėjas sekmadienio balsavime nusiuntė stiprią žinią, nubaudęs LDP prie balsadėžių. Ir tai buvo stulbinantis smūgis: partija, kuri beveik nuolat valdė Japoniją nuo 1955 m., prarado vienos partijos daugumą galinguose žemuosiuose rūmuose.

Tačiau aiškaus nugalėtojo taip pat nebuvo. Suskilusi opozicija nepasirodė kaip perspektyvi alternatyva, kai jos ieškojo visuomenė.

Nors ir smarkiai sužalota, LDP vis tiek iškovojo daugiau – 191 – mandatus nei didžiausia opozicinė partija Konstitucinė demokratų partija (CDP), kurios galutinis skaičius siekia 148 mandatus.

„Atrodo, kad šie rinkimai yra apie rinkėjus, kuriems atsibodo partija ir politikai, kuriuos jie laiko korumpuotais ir nešvariais. Tačiau tai nėra ta, kur jie nori atvesti naują lyderį“, – sakė Kandos tarptautinių studijų universiteto dėstytojas Jeffrey Hallas.

Tačiau senosios vadovybės likimas neaiškus. LDP valdančioji koalicija nepasiekė pusės ribos – 233 mandatų 465 narių parlamente – po to, kai jos sąjungininkė Komeito neteko kelių mandatų, įskaitant ir vadovo.

Net ir turėdama 24 Komeito mandatus, LDP nesugebės surinkti daugumos.

Tai „griežtas nuosprendis“, sakė ministras pirmininkas Shigeru Ishiba, kuris buvo prisaikdintas ministru pirmininku tik šio mėnesio pradžioje. laimėjo įtemptas partijos lyderystės varžybas.

Rinkėjai „išreiškė didelį norą, kad LDP susimąstytų ir taptų partija, kuri veiks pagal žmonių valią“, – sakė jis sekmadienį, kai paaiškėjo rezultatai.

Tikėtasi, kad Ishiba, būdamas lyderis, gali išgelbėti LDP balsavimo metu – didėja nepasitenkinimas ir smuko reitingai. išvarė paskutinį premjerą Fumio Kishidą.

Vis dėlto Ishiba lošė kai prieš mažiau nei mėnesį paskelbė pirmalaikius rinkimus – ir tai atsiliepė.

Ir jis, ir jo partija nepakankamai įvertino visuomenės pykčio mastą ir, svarbiausia, savo norą su juo kovoti.

Kad išliktų valdžioje, LDP dabar turės sudaryti koaliciją su kitomis partijomis, su kuriomis kovojo rinkimuose. Ir ji tai darys iš didelio silpnumo, nes turi derėtis ir daryti nuolaidas, kad išliktų.

Sunku pervertinti, koks tai retas atvejis – LDP visada mėgavosi saugia ir stabilia vieta Japonijos politikoje.

Be to, jis turi tvirtus valdymo rezultatus – kai opozicija perėmė valdžią 1993 ir 2009 m., ji baigėsi blogai.

Nuo 2012 m., kai LDP grįžo į valdžią, ji sugebėjo laimėti kiekvienus rinkimus, beveik be ginčų. Jau seniai atsistatydinta dėl status quo, o opozicija Japonijos žmonių tebėra neįtikinama.

„Manau, kad mes (japonai) esame labai konservatyvūs“, – likus kelioms dienoms iki rinkimų BBC sakė 66 metų rinkėjas Miyuki Fujisaki.

„Mums labai sunku mesti iššūkį ir keistis. O kai vieną kartą pasikeitė valdančioji partija (ir opozicija perėmė), galiausiai niekas iš tikrųjų nepasikeitė, todėl esame linkę likti konservatyvūs“.

Ponia Fujisaki sakė, kad iš pradžių ji nebuvo tikra, už ką balsuoti, ypač dėl lėšų rinkimo skandalo, kylančio dėl LDP. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji visada už juos balsavo, ji sakė, kad tikriausiai taip pat pasielgs ir šį kartą.

Nors pagrindinė opozicinė partija – CDP – pasiekė reikšmingų laimėjimų, apžvalgininkai teigia, kad šie rezultatai ne mažiau susiję su rinkėjų pritarimu opozicijai, nei dėl jų pykčio su LDP.

Nepaisant to, kad rinkėjai nori, kad jų politikai būtų atsakingi, „(jų) mintyse… tikrai nėra kito žmogaus“, kuriuo jie pasitiki vadovauti šaliai, sakė J. Hallas.

Japoniją palieka susilpnėjusi LDP ir susiskaldžiusi opozicija.

Ši šalis ilgą laiką buvo laikoma politinio stabilumo švyturiu, investuotojų prieglobsčiu ir patikima JAV sąjungininke vis labiau įtemptame Azijos Ramiojo vandenyno regione. Taigi netikrumas yra susijęs ne tik su savo žmonėmis, bet ir su kaimynais bei sąjungininkais.

Namuose drebanti koalicija nepadės greitai senstančiajai visuomenei pakreipti ekonomiką, didinti atlyginimus ir gerinti gerovę.

O dar sunkesnis bus uždavinys susigrąžinti nuo politikos pavargusios visuomenės pasitikėjimą ir pagarbą.