NATURA 2000 VERTYBIŲ APSAUGA LABANORO GIRIOJE


Iš visų NATURA 2000 teritorijų Labanoro giria išsiskiria saugomų gamtos vertybių gausa. Vien europinės svarbos paukščių čia specialiai saugoma 15 rūšių.

„Specialiai saugoma“ reiškia, kad būtent dėl šių paukščių įsteigta NATURA 2000 – paukščių apsaugai svarbi teritorija, sutrumpintai PAST. Labanoro giria kartu yra ir buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST).

Be didelių plotų „Vakarų taigos“, „Aktyvių aukštapelkių“ ir kitų miško, pelkių bei pievų buveinių, dalis buveinių yra skirtos konkrečių augalų ir gyvūnų rūšių apsaugai. Didžiausią plotą užima vėjalandės šilagėles buveinės – 8400 ha.

Tai nereiškia, kad visame šiame plote šilagėlės yra , bet siekiama, kad jų kuo daugiau ten atsirastų.

Ilgą laiką tradicinė miškininkystė propagavo visų miško aikštelių užsodinimą mišku, tokiu būdu šilagėles ir kitus retus šviesamėgius miško augalus išstumdama į pakraščius. Dabar vyksta atvirkštinis procesas – norima atkurti miško retmes ir aikšteles, kad šilagėlės ir visos kitos rūšys, kurioms reikia panašių sąlygų, vėl augtų ten, kur augo tūkstančius metu – ne pakelėse, o pačiame miške.

Tuo tikslu Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus specialistai į Labanorą sukvietė Valstybinės miškų urėdijos Švenčionėlių padalinio miškininkus, kad pristatytų naujas priemones NATURA 2000 vertybių apsaugai.

Kartu diskutavome, kaip šių laikų miškininkystė taptų adaptyvi, gamtai draugiška ir padėtų pasiekti ambicingus tikslus atkurti didelius šilagėlių plotus, pagerintų sąlygas naujų kurtinių tuokviečių atsiradimui, padėtų išsaugoti ir pagausintų erelių žuvininkų, vapsvaėdžių, tripirščių genių ir daugelio kitų retų paukščių populiaciją.

Netolimoje ateityje Labanoro girios lankytojai matys kiek neįprastą vaizdą – išretintus, bet neiškirstus pušynus, kurių vaizdo nebegadins išilgai suartos vagos, miško aikšteles jaunuolynuose, kad žmonių pasodintos monokultūros būtų natūralizuotos.

Galbūt bus ir kontroliuojamos ugnies pėdsakų, nes mokslininkų jau seniai įrodyta, kad miško paklotės kontroliuojamas deginimas padeda tarpti dešimtims Raudonosios knygos rūšių.

Kontroliuojamas paklotės deginimas teigiamai veikia miško sanitarinę būklę, nes ne tik erkės, bet ir dauguma medžių kenkėjų, kurie, keičiantis klimatui, kasmet miškams padaro vis didesnę žalą, žiemoja miško paklotėje.

Taip pat svarstyta, kaip pačius rečiausius paukščius apsaugoti nuo trikdymo, ribojant žmonių lankymąsi jų perėjimo laikotarpiu. Juodakaklių narų, miškinių tikučių, erelių žuvininkų Labanoro girioje belikę vos po keletą porų ir jeigu nebus apribotas jų perimviečių lankymas pačiu jautriausiu laikotarpiu, šias rūšis prarasime galutinai.

Vasario mėnesį Labanoro girioje prasideda kurtinių tuoktuvių metas, tad dabar kilometro spinduliu aplink jų tuokvietes yra draudžiami miško kirtimai.

Gamtosaugininkai nori visų gamtos fotografų paprašyti nuo vasario pradžios šiuos didingus paukščius palikti ramybėje. Net specialistai ekologai tokiu metu stengiasi kurtinių netrikdyti ir jų apskaitas daro tik iš ekskrementų.

Kas norėtų šiuo metu tuokvietėje pasidaryti sau gražią kurtinio nuotrauką, turi atsiminti, kad tokia nuotrauka gali kainuoti labai brangiai – tiek prarastą visą kurtiniukų vadą (žmonių išgąsdinti patinai neapvaisina patelių), tiek baudą, nes kurtinių fotografavimui bei filmavimui jų tuokvietėse reikalingas su parko direkcija suderintas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas.

SAUgomairTAU!

Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale Miesto naujienos.



Source link

Draugai: - Marketingo paslaugos - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Fotofilmų kūrimas - Karščiausios naujienos - Ultragarsinis tyrimas - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita - Nuotekų valymo įrenginiai -  Padelio treniruotės - Pranešimai spaudai -