Mažiausiai 16 žmonių žuvo, o dar dešimtys buvo sužeisti per Rusijos bepiločio orlaivio ir raketų ataką vakariniame Ternopilio mieste, kuris pataikė į du daugiabučius, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Policija pranešė, kad tarp 64 sužeistųjų buvo 14 vaikų, per vieną daugiausiai aukų pareikalavusių Rusijos antskrydžių Vakarų Ukrainoje nuo pat plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį.
Nukentėjo kiti du vakariniai regionai – Lvovas ir Ivano Frankovskas, o bepiločio lėktuvo ataka buvo nukreipta į tris šiaurinio Charkovo miesto rajonus, sužeista daugiau nei 30 žmonių. Internete paskelbtose nuotraukose matyti degantys pastatai ir automobiliai.
Ukrainos energetikos ministerija pranešė, kad elektros tiekimas nutrūko daugelyje šalies regionų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija paleido daugiau nei 470 bepiločių orlaivių ir 47 raketų, palikdama „didelį sunaikinimą“. Jis perspėjo, kad Ternopilyje po griuvėsiais gali įstrigti žmonės.
Netrukus paaiškėjo Rusijos smūgių sukeltas niokotas. Zelenskio pasidalytas vaizdo įrašas parodė, kad vienas iš dviejų daugiabučių visiškai įgriuvo. Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko sakė, kad jis buvo sugriautas tarp trečio ir devinto aukšto.
Iš langų veržėsi dūmų stulpai ir degė nedideli laužai.
Už Ternopilio Dievo Motinos amžinosios pagalbos bažnyčios tolumoje pakilo milžiniškas dūmų debesis, o visame mieste aidėjo sirenos.
Kitur Vakarų Ukrainoje buvo pažeisti energetikos objektai, transportas ir civilinė infrastruktūra.
Energetikos sektorius buvo užpultas Ivano Frankivsko srityje, kur du iš trijų sužeistų žmonių buvo vaikai.
Lvovo srities vadovas sakė, kad nukentėjo energetikos objektas.
Rusijos antskrydžiai buvo surengti praėjus dienai po to, kai Ukrainos kariuomenė pranešė paleidusi JAV tiekiamas ilgesnio nuotolio „Atacms“ raketas į karinius taikinius Rusijos teritorijoje – tai pirmas kartas, kai jie pripažino, kad „Atacams“ panaudojo Rusijos teritorijoje.
Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą paleidus keturias raketas į pietinį Voronežo miestą, tačiau pareiškė, kad jas visas numušė oro gynybos pajėgos.
Tuo tarpu Zelenskis vyksta į Turkijos sostinę Ankarą, bandydamas atgaivinti JAV siekį užbaigti karą. Jis surengs derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pasirodžius pranešimams, kad prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas rengia planą su Rusijos kolega Kirilu Dmitrijevu.
Kremlius pareiškė, kad joks Rusijos atstovas neprisijungs prie derybų Ankaroje. Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti žiniasklaidos pranešimą, kad JAV ir Rusija slapta rengia taikos planą Ukrainai.
„Šiuo atveju nėra nieko naujo, apie ką galėtume jus informuoti“, – trečiadienį žurnalistams sakė Peskovas.
Jo komentarai pasirodė esant pranešimams, kad Zelenskis ketvirtadienį Kijeve turėjo susitikti su dviem aukščiausiais JAV kariuomenės pareigūnais. Kariuomenės sekretorius Danas Driscollas ir kariuomenės štabo viršininkas generolas Randy George’as yra aukščiausi JAV kariuomenės pareigūnai, apsilankę Ukrainos sostinėje nuo tada, kai prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas, praneša „Reuters“.
Atskirai Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad ankstyvą trečiadienio valandą Rusijos bepilotis orlaivis nuskrido maždaug 8 km (5 mylias) per jos oro erdvę. Tada bepilotis orlaivis skrido į Ukrainą ir Moldovą ir grįžo į Rumuniją.
Rumunijos ir Vokietijos oro pajėgų lėktuvai buvo susprogdinti reaguojant į įsiveržimą, o Gynybos ministerija nurodė, kad neaišku, kur nukrito dronas.
Lenkija anksti trečiadienį taip pat dislokavo lėktuvus ir laikinai uždarė du oro uostus pietryčiuose, reaguodama į smūgius Vakarų Ukrainoje.
Kitą vasarį artėjant ketvirtosioms plataus masto Rusijos invazijos pradžios metinėms, Maskva ir Kijevas tebėra iš esmės prieštaringi savo požiūriams, kaip užbaigti karą.
Anksčiau šį mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusijos sąlygos taikos susitarimui nepasikeitė nuo tada, kai Putinas jas išdėstė 2024 metais.
